Happy Patient

Centro atsiradimo istorija

Jau 2009-2011m. vykdant Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos Mokymų projektą “Sveikatos priežiūros įstaigų veiklos ir teikiamų paslaugų kokybės gerinimas keliant darbuotojų kvalifikaciją” (projekto nr. VP1-1.1-SADM-06-K-01-072) ir bendraujant su įstaigų vadovais, gydytojais ir slaugytojomis, ne kartą skambėjo pasisakymai apie emocinį krūvį ir perdegimą.  Centro įkūrėjai tame projekte įvykdė 26 praktinius “Streso valdymo”, “Bendradarbiavimo komandoje”, “Perdegimo ir jo prevencijos” bei “Profesinės reabilitacijos sistemos sukūrimo” seminarus. Perdegimas ir nuovargis jau tada vyravo kaip plačiai paplitęs reiškinys. Tačiau projektui pasibaigus ir negavus tolesnio palaikymo, geroji patirtis ir pagalba medikams liko laukti “geresnių laikų”....


Vargu ar galima 2020 m. ir 2021 m. pandemijos metus laikyti “geresniais laikais”. Paradoksalu, tačiau būtent šiuo laikotarpiu išryškėjo, kokia svarbi yra emocinė sveikata, o medikui - ypatingai, nes jis pirmiausia rūpinasi kitais. Pandemija sudrebino saugumo, aiškumo, nuoseklumo pamatus. Tai, ką žinojai ir ką dirbai vakar, nebūtinai galioja šiandien. Rizikuoji savo ir savo artimųjų sveikata. Tačiau net ir tokiom sąlygom, esi atsakingas už žmogaus sveikatą ir gyvybę, nes davei Hipokrato priesaiką.

  

Patys būdami medikais, ilgus metus dirbdami psichoterapinį darbą ir girdėdami, ką pandemijos metu išgyvena kolegos, grįžome prie šios iniciatyvos. Daugybėje tyrimų yra įrodyta, kad labai svarbu tiems, kurie rūpinasi kitais, neperdegti ir pasirūpinti savimi. Yra valstybių, kurios rūpinasi medikų emocine sveikata, suteikdamos jiems įvairių psichoterapijos, reabilitacijos galimybių, rotuodami darbo vietas, diegdami klaidų nebijančią darbo kultūrą ir pan. Lietuvoje profesinė reabilitacija suvokiama kaip “asmens darbingumo, profesinės kompetencijos bei pajėgumo dalyvauti darbo rinkoje atkūrimas arba didinimas”, tačiau nekalbama, jog darbingumą prarasti galime ne tik dėl fizinių, bet ir dėl emocinių parametrų. Perdegęs mokytojas, gydytojas, policininkas ar kitos profesijos atstovas taip pat tampa mažiau darbingas, krenta jo darbo našumas. Jo darbingumo sugrąžinimui reikalingas dėmesys bei reabilitacija. 

Todėl svarstydami Centro Misiją bei pavadinimą, pasirinkome “profesinės reabilitacijos” terminą ir taip sakome, jog turime pasirūpinti medikais, nes jie rūpinasi mumis. Ir tik pasirūpinę medicinos specialistų fizine ir emocine sveikata, turėsime mažiau perdegusių, daugiau darbingų ir laimingų medikų.

 

VšĮ Medicinos darbuotojų profesinės reabilitacijos centras įkūrėjai:

20200909_162203_edited_edited_edited.png

GYDYTOJAS –REABILITOLOGAS,  PSICHOTERAPEUTAS

71318607_10157900959738598_4916331819713

GYDYTOJA – PSICHOTERAPEUTĖ

jeshoots-com-LAwsF-VnFzc-unsplash.jpg

Kodėl

Lietuvoje kaip ir pasaulyje, įvairūs tyrimai rodo, kad medikų patiriamas emocinis darbo krūvis ir darbo sąlygos, įtakoja prastėjančią psichinę sveikatą. Perdegimo lygis tarp medicinos specialistų yra 20 proc., o kai kuriais atvejais net 60 proc. didesnis, lyginant su bendrąja populiacija. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad stresas – XXI amžiaus sveikatos epidemija, todėl dar 2019 m. perdegimo sindromą įtraukė į 11-ąją Tarptautinę ligų klasifikaciją. 2015 m. meta analizės duomenimis  “Prevalence of Depression and Depressive Symptoms Among Resident Physicians A Systematic Review and Meta-analysis”, kurioje apibendrinta 54 tyrimų ir apklausta 17560 gydytojų, nustatyta, kad depresiškumas pasireiškia nuo 20,9 iki 43, 2 proc. respondentų. 2018 m. Lietuvoje atliktas tyrimas “Lietuvos medikų sociodemografinių rodiklių ir “perdegimo” sindromo sąsajos”, kuriame dalyvavo 2806 Lietuvos medikai,  parodė, kad sunkius “perdegimo” sindromo simptomus jaučia 11 proc. respondentų, o vidutinio sunkumo - net 63 proc. 2019 m. tyrus “perdegimo” sindromo paplitimą šeimos gydytojų tarpe, nustatyta, kad kas 10-as patiria šį sindromą.      


Prasidėjus Covid-19 pandemijai, jau 2020 m. pavasario metu įvairių pasaulio šalių bei Lietuvos mokslininkų atlikti tyrimai parodė, jog pandemijos banga smarkiai padidino streso, baimės, nerimo, nemigos, depresijos ir kitų simptomų pasireiškimą medikų tarpe. Juos užgriuvo ne tik pacientų lavina, bet ir atsakomybė už neištirtos ligos gydymą, mirtys, baimė už savo ir artimųjų sveikatą. Pasauliniai tyrimai ir mokslininkų rekomendacijos rodo, kad medikams šiuo įtemptu metu rekomenduojamos tokios pagrindinės savęs apsaugojimo bei tvarkymosi su “perdegimu” kryptys: streso valdymo kursai/praktikos, medikų komandų psichologinis konsultavimas, komandų stiprinimas ir mokymas, supervizijos po “sunkių” atvejų, individualus konsultavimas ir kt. Stipriai akcentuojamos tiek individualios asmens savybės bei elgesys, padedantys atlaikyti įtampą, tiek nuo organizacijų (darboviečių) priklausantys veiksniai. Individualus konsultavimas yra prieinamas Lietuvoje, puikus to pavyzdys - Medo.lt. Vilniaus Universiteto Psichotraumatologijos centras yra parengęs rekomendacijas, kurių siūloma laikytis tiek individualiai, tiek taikyti darbovietėse. O mes, Centro įkūrėjai, siūlome reabilitacinius seminarus - tai kelių dienų reabilitacijos programa, skirta praktiškai atstatyti fizines ir emocines jėgas po Covid-19 įtampos, susipažinti su naujausiais mokslu grįstais metodais bei taip pat įgyti žinių, kaip apsaugoti save nuo perdegimo ateityje.